pradi
 

















 
 
 
 
 Konferencija deklaracijos Nostra aetate 40-meiui paminti Vilniuje (2005 12 15)
 
 

Gruodio 15 d. Vilniaus arkivyskupijos kurijoje vyko konferencija Vatikano II Susirinkimo deklaracijos Nostra aetate keturiasdeimtmeiui paminti. Konferencij sureng Vilniaus arkivyskupija ir Lietuvos yd bendruomen. anginje kalboje kardinolas Audrys Juozas Bakis iltai pasveikino garbingus konferencijos dalyvius bei sveius: apatalikj nuncij arkivyskup Peter Stephan Zurbriggen, Izraelio ambasadori Gary Koren, Vilniaus ir Lietuvos vyriausij rabin Chaim Burshtein, Lietuvos yd bendruomens pirminink dr. Simon Alperavii. Konferencij vesti padjo LVK generalinis sekretorius mons. G. Gruas ir Vilniaus kunig seminarijos rektorius kun. R. Šalaeviius. Konferencijoje taip pat dalyvavo vyskupai E. Bartulis ir J. Tunaitis, Vilniaus arkivyskupijos kunigai, yd bendruomens nariai, visuomens atstovai.

angos odyje kardinolas Audrys Juozas Bakis sak:

Sveikinu visus sveius, kurie prim Vilniaus arkivyskupijos ir yd bendruomens kvietim paminti Vatikano II Susirinkimo deklaracijos Nostra aetate, kurioje gvildenami Katalik Banyios santykiai su nekrikioni religijomis, keturiasdeimtsias metines. Dokumentas buvo paskelbtas popieiaus Pauliaus VI 1965 m. spalio 28 dien.

Šiek tiek utrukome laukdami graios progos, kad vykt susitikimas tarp Katalik Banyios ir yd bendruomens atstov, taiau diaugiuosi, kad jis vyko ir mes visi drauge galime pavelgti ne tik istorin dokument, bet ir tai, kaip Katalik Banyia vertina dialog su yd religija.

Noriau pacituoti deklaracijos Nostra aetate pagrindinius teiginius, kurie parodo Katalik Banyios teologin poir santykius su yd religija.

Vatikano II Susirinkimo tvai primena apatalo Pauliaus odius apie savo tautieius, kuriems priklauso Sandora, statymai ir paadai, „kuriems priklauso protviai ir i kuri kno atvilgiu yra kils Kristus“ (Rom 9, 4–5), Mergels Marijos Snus. „Ji atmena, kad i yd tautos yra kil apatalai, Banyios pamatai ir ulai, bei daugelis pirmj mokini, skelbusi pasauliui Kristaus Evangelij“. Tiek teologine, tiek ir istorine prasme mes, krikionys, turime glaudesnius ryius su yd bendruomene, negu su bet kuria kita bendruomene.

Toliau Dekretas pabria bendr dvasin palikim iais odiais: „Kadangi krikioni ir yd bendras dvasinis palikimas toks gausus, ventasis Sinodas nori puoselti ir skatinti j abipus painim ir pagarb, gyjam ypa biblinmis bei teologinmis studijomis ir brolikais pokalbiais“.

Nordamas galutinai paalinti buvusius nesusipratimus, kurie aptemd krikioni ir yd santykius, Dekretas patvirtina, kad „negalima primesti nei visiems be skirtumo anuomet gyvenusiems, nei iandieniams ydams“, kas vykdyta Kristaus kanios metu. Yra duodamos aikios nuorodos, kad aikinant katekizm ar sakant pamokslus „ydai tenebna pristatomi kaip Dievo atmestieji arba prakeiktieji, tarsi tas plaukt i Šventojo Rato“.

Šios trumpos Deklaracijos pastraipos atvr nauj er krikioni ir judj tarpreliginiam dialogui, naujam supratimui ir bendravimui tarp ms religini bendruomeni ir tarp pavieni moni.

Šv. Sosto kurta komisija dl religini santyki su ydais dar 1974 m. ileido gaires ir pasilymus dl Nostra aetate isakyt princip praktiko gyvendinimo teologiniame dialoge, liturgijoje, tikybos mokyme bei socialinje veikloje. O per pastaruosius deimtmeius tarptautinis yd komitetas tarpreliginms konsultacijoms ir Šventojo Sosto komisija tarpreliginiams santykiams su ydais sureng 18 susitikim. Pastarasis vyko 2004 m. Buenos Aires mieste. Teologinis dialogas nuolat tsiasi iki iol.

Banyios mokymas negali bti atskirtas nuo gyvenimo. Vatikano II Susirinkimo tvai gerai inojo, kad praeityje, labai skirtingose kultrinse aplinkose, ydai buvo diskriminuojami, j religin laisv ir civilins teiss ribojamos. Tai sudtingos ir danai skausmingos yd ir krikioni santyki istorijos puslapiai.

Nostra aetate neumiro tos istorins perspektyvos ir sak: „Banyia, atmesdama visus bet koki moni persekiojimus, atmindama savo bendr su ydais paveld ir vadovaudamasi ne politiniais motyvais, o evangeline meile, gailisi dl bet kada ir bet kieno ydams rodytos neapykantos, j persekiojim ir antisemitizmo apraik“.

Kai kas gal lauk dar aikesnio holokausto, kai naciai norjo sunaikinti yd taut, pasmerkimo. Noriau atkreipti dmes, kad Vatikano II Susirinkimas nesiek ko nors pasmerkti, istorikai vertinti ar politikai apibendrinti. Susirinkimo tv tikslas buvo nurodyti principus, kuriais reikia vadovautis, kad evangelin meil triumfuot pasaulyje ir panaios tragedijos nesikartot. Priminsiu, kad ir bedievikas komunizmas, pareikalavs daugybs auk, nebuvo vieai Banyios pasmerktas.

Popieius Jonas Paulius II, kuris ypa savo jaunystje glaudiai draugavo su ydais, 1979 metais lankydamasis Auschwitzo lagerio vietoje, grieiausiai atsiliep apie tragikj holokaust. Visi prisimename popieiaus apsilankym Romos sinagogoje 1986 metais, kurio metu Jonas Paulius II vl kalbjo apie pamatin neteisingum ir nusikalstamum ideologijos, milijonus nekalt moni nuvedusios mirt.

Popieius Benediktas XVI Kelno sinagogoje paliudijo, kad seks Jono Pauliaus II pavyzdiu: „Reikia perduoti jaunimui vilties fakel, kur Dievas teik ydams ir krikionims, kad niekad daugiau nesivyraut blogio jgos ir kad Dievo padedamos bsimosios kartos galt kurti teisingesn ir taikesn pasaul“. Banyios ganytoj vedami ketiname siekti, kad bt veikti praeities prietarai, paniekos ir prieikumo kalbos. Visa turi pasikeisti didesn abipus supratim ir pagarb, bendradarbiavim ir draugikum.

Kaip matome, Nostra aetate nuostatos pamau gyvendinamos. Vyksta nuolatinis teologinis dialogas, palydimas istorini ir moralini apmstym.

Šiandien kvieiu dmiau velgti kasdien ms bendradarbiavim, kuriuo, kaip neseniai minint Nostra aetate 40-sias metines ra popieius Benediktas XVI, „krikionys ir ydai drauge vis tikinamiau liudys vien Diev ir skelbs Jo sakymus, skatins gerbti mogaus orum ir eimos teises bei kurs ateities kartoms teisingumu, susitaikymu ir taika paremt pasaul“.

Romoje Nostra aetate sukakties proga rabinas Angel Kreimanas, buvs Pasaulio Sinagog Tarybos viceprezidentas, viename duotj interviu graiai pasak, kad „neutenka sakyti, jog krikionys ir ydai yra draugai, reikia mums kartu kovoti su bendru prieu – i dien bedievybe, kuri reikiasi terorizmu, sekuliarizmu, materializmu, rasizmu. Norime bti tauta su vienu Dievu ir kovoti su tuo paiu prieu“.

Diaugiuosi, kad yd bendruomens atstovai iandien apsilank ms namuose, ir nuoirdiai linkiu, kad, pasism iminties i senosios biblins tradicijos, rastume nuoirdi bendr kalb, kad pranoktume alt tolerancij ir galtume dalytis draugikumo bei tikro pasitikjimo patirtimi.

Po kardinolo kalbos konferencijos dalyviams buvo pademonstruotos skaidrs i popieiaus Jono Pauliaus II kelions Šventj em.

Izraelio ambasadorius Latvijoje ir Lietuvoje Gary Korenas sveikinimo odyje paminjo Katalik Banyios santyki su ydais pltojimo, ypa Jono Pauliaus II pontifikato metais, ikiliuosius momentus, taip pat Benedikto XVI parodyt pasiryim toliau eiti iuo keliu. Pasak ambasadoriaus, Vatikano deklaracija Nostra aetate pradta judj ir krikioni santyki transformacija visame pasaulyje dar nra iki galo gyvendinta. Dl ilgos krikioni ir yd sambvio istorijos Lietuvoje Nostra aetate dar turt bti apmstyta. Jis kviet abi puses turti vidins tvirtybs veikti tarpusavio sunkumus. Ambasadorius reik pasitikjim, kad antisemitizmo blogybs gali bti itaisytos. Jis baig kalb palinkdamas graiai atvsti iemet kalendorikai sutampanias Chanukos ir Kald ventes. Ambasadorius G. Korenas teik kardinolui A. J. Bakiui Izraelio pato kolekcij, ileist Jono Pauliaus II lankymosi Šventojoje emje proga.

Apatalikasis nuncijus arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas pradjo ir baig savo kalb hebrajiku ramybs linkjimu Šalom. Jis sak, jog deklaracijos Nostra aetate paskelbimo metais studijavo filosofij Romoje. Nuncijus prisimin Vatikano II Susirinkimo metu buvus „euforijos met” ir susiejo tai su Šventosios Dvasios veikimu. Apatalikasis nuncijus velg simbolin reikm to, kad minjimas vyksta Vilniuje, mieste, turiniame unikal genius loci, Lietuvos Jeruzalje, kur gyveno ir mok ikilusis Vilniaus Gaonas Elijahu ben Solomon Zalmanas. Nuncijus taip pat pabr btinyb Šoa pamokas perteikti jaunimui.

Vilniaus ir Lietuvos vyriausiasis rabinas Chaimas Burshteinas pajuokavo neturs asmenini prisiminim, nes jo amius sutampa su minima sukaktimi. Primins irinktosios tautos istorij ir jos sveting primim Lietuvoje prie eis imtmeius, rabinas pabr, kad daugiau kaip milijonas litvak kilms yd, pasklidusi pasaulyje, tebejauia ry su Lietuvos eme ir j myli. Jis kalbjo apie nepaprastai turting dvasin yd civilizacij, ypa Vilniuje. Rabinas kreipsi visus, praydamas padti yd bendruomenei atkurti buvus dvasin paveld.

Lietuvos yd bendruomens pirmininkas dr. Simonas Alperaviius ikl konferencijos reikm, pavadins j „istorine galimybe”. Jis apvelg taip pat kitus krikioni – yd santykius nagrinjusius dokumentus: Vatikano komisijos santykiams su judaizmu dokument „Mes atsimename: Šoa apmstymas”, taip pat Lietuvos vyskup laik Atgailos ir atsipraymo dienos Didiojo 2000 jubiliejaus metais proga. Pasak Lietuvos yd bendruomens pirmininko, Lietuvos vyskup laikas buvs kiek pavluotas, taiau svarbu, kad jis nebuvo visuomens atmestas. Dr. Alperaviius kalbjo apie abipusius tiek yd, tiek lietuvi turimus stereotipus, trukdanius suprasti vieniems kitus. Pasak jo, nuo seno pasta antisemitizmo skla iki galo neirauta. Ir tai yra ne tik yd, bet ir Lietuvos problema. Lietuvos yd bendruomens pirmininkas kritikai atsiliep apie ksenofobijos ir antisemitizmo apraikas iniasklaidoje, ypa „Respublikos” koncerno leidiniuose. Dr. Alperaviius baig kalb kvietimu drsiai irti ateit. „Mus sieja deimt Dievo sakym”, – sak jis. Dr. Alperaviius kviet visus ir asmenikai kardinol A.J. Bak Chanukos vent Vilniaus sinagogoje.

Lietuvos yd bendruomens valdybos ir tarybos narys prof. Izraelis Lempertas kviet atvira irdimi pavelgti mintus Banyios dokumentus. Jis ikl lietuvi, naci okupacijos metais gelbjusi ydus, didvyrikum. Prof. Lempertas taip pat kalbjo apie taut santykius tebeslegianius stereotipus, suformuotus praeities kani. Jis pareik nor, kad Lietuvos Banyios hierarchai daniau reaguot antisemitinius ipuolius, ypa iniasklaidoje.

Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro bendradarbis dr. Arnas Streikus kalbjo apie lietuvi ir yd santykius ir Banyi soviet okupacijos metais. Pasak istoriko, soviet ideologija stengsi apskritai itrinti holokaust i visuomens atminties, taip pat eskaluoti tikrus ar tariamus dvasinink kolaboravimo su naci reimu atvejus. Pasak jo, soviet vykdytas yd kultros bei kulto pastat viet naikinimas, taip pat holokausto nutyljimas prisidjo prie antijudaistini prietar, ypa penktajame ir etajame deimtmetyje. Atuntajame – devintajame deimtmetyje prie geresnio tarpusavio supratimo prisidjo bendradarbiavimas disidentinje veikloje kovojant u sins ir tikjimo laisv. Pasak A. Streikaus, katalik pogrindio spaudoje lietuvi ir yd santyki refleksija nebuvo gausi. Tyrintojas iskyr „Auroje” uvinto slapyvardiu publikuot straipsn, pagrst „dviej genocid” teorija. Straipsnis sulauks polemiko Tomo Venclovos ir Antano Terlecko atsako. Kaip nauj lietuvi ir yd santykio apmstymo pavyzd prelegentas paminjo 1991 m. kun. Jono Laurino SJ prie paminklo uvusiems ydams Linkmenyse pasakyt raginim ne kaltinti vieniems kitus, bet branginti kani atminim.

„Banyios inios“
www.katalikai.lt

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi